Matai? Dangaus fone Baltai šermukšnis žydi, Matau jį net sapne, O ieva man pavydi. Jai krenta jau žiedai, O man – pati jaunystė, Gyvenimo kerais Apvainikuota net galva, Atrodo, širdis plyšta... Pas jį nubėgu tekina – Tenai kamanės zyzia, Labai pyksta, Kad noriu meilės dovanai, Kvapus iš jų atimti, Medumi dalintis... Klausai? Čia – jų šimtai Ir visos laksto, Myli, klysta, Nuo šios dienos Būsiu tava, Kai raus šermukšnis, Gal ir išsiskirsime...